Vazinejimui motociklu, amzius ne kliutis!
Ir kas nesupranta mano pasakymo, tam trumpai paaiskinsiu...
Jei nuo 14 metu pradedi vazineti su dviratem priemonem, tai didele tikimybe, kad ir visa likusi gyvenima vazinesi. Nebent atsitiktu kokia avarija. Tada jau zmogus net neziuri i tas dvirates priemones.
Todel ir mano isreikstoje frazeje "susirgo ta liga" yra perkeltines reiksmes zodis.
Jei nuo 14 metu pradedi vazineti su dviratem priemonem, tai didele tikimybe, kad ir visa likusi gyvenima vazinesi. Nebent atsitiktu kokia avarija. Tada jau zmogus net neziuri i tas dvirates priemones.
Todel ir mano isreikstoje frazeje "susirgo ta liga" yra perkeltines reiksmes zodis.
- Dzuku_Briedzis
- Raudondvario karjero siaubas
- Posts: 5576
- Joined: 25 May 2009, 11:33
- Location: Garažas
- Contact:
- mindaugasa vol.2
- Dievo treneris
- Posts: 13060
- Joined: 21 Jan 2008, 18:09
- Location: balsiai
- Contact:
- El Traxo
- Rossis jam tarnauja
- Posts: 9292
- Joined: 27 Jun 2007, 23:32
- Location: Žemutiniai Bezdonys
- Contact:
Nevarykit ant Martyno - Erlickas jaunystėje irgi labai panašiai rašydavo: 
Kaip aš kuriu
O kuriu aš labai paprastai. Visų pirma su pilietine aistra išplėšiu iš aplinkos gabalą gyvenimiškos tikrovės ir ištirpinu ją nedideliame aliteracijos kiekyje. Gautą tirpalą sumaišau su metaforom ir simboliais, pagal skonį pridedu alegorijos, rečiau onomatopėjos. Vis ką supilu į savo pasaulėžiūros prizmę, užpilu liaudies šnekamąja kalba, suplaku ir pastatau ant kūrybinės ugnies. Dėl viso pikto įmetu vieną kitą paradoksą. Kai užverda – nukeliu ir ataušinu. Ataušusią kūrybą apibarstau sinonimais ir epitetais, kartais net palyginimais, po to supjaustau eilutėmis ir tvarkingai sudėlioju į siužetinius rėmus. Tada pasikinkau Pegasą ir nuvežu į kokią nors redakciją. Ten viską paima ir pasako: „Užsuk po savaitės“. Aš užsuku. Tada man viską grąžina ir sako: „Jei gali nekurti – nekurk“. Aš padėkoju, parvažiuoju ir vėl kuriu. Nes negaliu nekurti. Kai prikuriu labai daug – išnešu į kiemą, sukraunu į rietuvę, pasislėpęs už tvoros atrenku krūvą aštresnių satyrinių vaizdų ir pradedu skaudžiai pliekti praeivius. Nesvarbu – pažįstami ar nepažįstami, vis tiek man malonu.
Erlickas, Juozas. Kodėl?: Humoreskos ir humoristiniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979
Kaip aš kuriu
O kuriu aš labai paprastai. Visų pirma su pilietine aistra išplėšiu iš aplinkos gabalą gyvenimiškos tikrovės ir ištirpinu ją nedideliame aliteracijos kiekyje. Gautą tirpalą sumaišau su metaforom ir simboliais, pagal skonį pridedu alegorijos, rečiau onomatopėjos. Vis ką supilu į savo pasaulėžiūros prizmę, užpilu liaudies šnekamąja kalba, suplaku ir pastatau ant kūrybinės ugnies. Dėl viso pikto įmetu vieną kitą paradoksą. Kai užverda – nukeliu ir ataušinu. Ataušusią kūrybą apibarstau sinonimais ir epitetais, kartais net palyginimais, po to supjaustau eilutėmis ir tvarkingai sudėlioju į siužetinius rėmus. Tada pasikinkau Pegasą ir nuvežu į kokią nors redakciją. Ten viską paima ir pasako: „Užsuk po savaitės“. Aš užsuku. Tada man viską grąžina ir sako: „Jei gali nekurti – nekurk“. Aš padėkoju, parvažiuoju ir vėl kuriu. Nes negaliu nekurti. Kai prikuriu labai daug – išnešu į kiemą, sukraunu į rietuvę, pasislėpęs už tvoros atrenku krūvą aštresnių satyrinių vaizdų ir pradedu skaudžiai pliekti praeivius. Nesvarbu – pažįstami ar nepažįstami, vis tiek man malonu.
Erlickas, Juozas. Kodėl?: Humoreskos ir humoristiniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979
How does you do?
- mindaugasa vol.2
- Dievo treneris
- Posts: 13060
- Joined: 21 Jan 2008, 18:09
- Location: balsiai
- Contact: