Motofrakcija

ilgiau dega - ilgiau slegia i stumokli. gaunasi, kad ilgiau/daugiau suka alkunini velena.

mindaugasa vol.2 wrote:ilgiau dega - ilgiau slegia i stumokli. gaunasi, kad ilgiau/daugiau suka alkunini velena.

netaip. prie tam tirku apsuku, nespeja sudegti visas ir baigia degti ismetimo kolektoriuje. todel kartu dega vožtuvai, beigi krenta galingumas. norit to isvengti, reikia ankstinti degima (velgi mazeja galingumas) arba didinti suspaudimo laipsni (o labiau suslegtas ir dega greičiau). vienžo čia rimtas mokslas, ir garažiuky su pora bambalių alaus neprasisuksi.

tesiant idomybes, sužinokite, kad topfuel masinose, kur suspaudimo laipsnis didesnis kaip gatviniuose dyzeliuose, babinos skelia kelis šimtus tūkstančių voltų, o žvakių tarpelis yra kelios šimtosios milimetro. nes prie tokio aukšo slėgio, degusis mišinys sudaro ženklų pasipriešinimą elektros išlydžiui

gerai
moderai, parasau patraukti degimo greicio isaiskinimus i atskira tema
fiksuojam fakta: 2002 bergam must RON 98

storms wrote:fiksuojam fakta: 2002 bergam must RON 98

ner jegu bet reiktu pakapstyt kode 2004 pasidare nuo RON 95

Username wrote:

didzhej wrote:paantrinu, nes tai jau ir pats buvau parases.

tik 98, lyginant su 95 dega greiciau, ar as maisau?

Atvirksciai, 98 dega leciau, ramiau, todel ir nedetonuoja. Na ir todel trauka siek tiek pas ji prastesne, (prie visu kitu salygu vienodu).

detonacines kuro savybes priklauso nuo daug ko. be paties kuro, daznai gali buti per nesvari degimo kamera arba nevykus zvake. anglies nuosedos, kurios kaupiasi kameroje (tokios mikro kalnu formos) kaista, ypac tu "kalnu" virsuneles. jos gali ikaisti pakankamai, kad uzdegtu sviezia misini be jokios zvakes pagalbos. tas pat ir su zvake: laiko karsti, neatausta ir uzdega misini.
suspaudimo laipsnis: slegiant kaista. per daug suslegei ir na tau - dyzelis gavosi
ir t.t.
vis dar neturiu ka veikti

o kompresija ta pati?
pagal 2002 manuala
mano fc varinkelis 12.7:1
fe kazkas apie 11.8:1

2005 "mazesniu" ple 13:1

kazi kokis techninis sprendimas leidz naudot mazesnio oktaninio skaiciaus kura kai suspaudimo laipsnis didesnis? timing?

wundis wrote:o
2005 "mazesniu" ple 13:1

kazi kokis techninis sprendimas leidz naudot mazesnio oktaninio skaiciaus kura kai suspaudimo laipsnis didesnis? timing?

tai jo. kaip ir pirmininkas rase - degimo kreves, degimo kameros forma, zvakes pastatymo vieta ir t.t.

mindaugasa vol.2 wrote:

Username wrote:

didzhej wrote:paantrinu, nes tai jau ir pats buvau parases.

tik 98, lyginant su 95 dega greiciau, ar as maisau?

Atvirksciai, 98 dega leciau, ramiau, todel ir nedetonuoja. Na ir todel trauka siek tiek pas ji prastesne, (prie visu kitu salygu vienodu).

detonacines kuro savybes priklauso nuo daug ko. be paties kuro, daznai gali buti per nesvari degimo kamera arba nevykus zvake. anglies nuosedos, kurios kaupiasi kameroje (tokios mikro kalnu formos) kaista, ypac tu "kalnu" virsuneles. jos gali ikaisti pakankamai, kad uzdegtu sviezia misini be jokios zvakes pagalbos. tas pat ir su zvake: laiko karsti, neatausta ir uzdega misini.
suspaudimo laipsnis: slegiant kaista. per daug suslegei ir na tau - dyzelis gavosi
ir t.t.
vis dar neturiu ka veikti

Visos auksciau paminetos detonacines savybes yra naudojimo pozymiai, t.y. kai variklis nenaujas ir atsiranda ivairios salygos kurios detonacija gali itakoti.Cia turbut labiau yra gyvenimiska praktika.

Teorijoje imama salyga kad viskas svaru, tvarkinga ir veikia idealiai-gamykliskai nustatytai. Arba kitaip tariant visiems vienodos salygos.

aha. tada prie ko dega ramiau ir detonuoja? detonacija yra savaiminis misinio sprogimas. ir butent - sprogimas.
normaliu atveju laikoma, kad misinys yra uzdegamas ir liepsnos frontas plinta nuo zvakes i sonus.
o detonuojant, sprogsta praktiskai visu turiu is karto. ir tai vyksta del pasaliniu veiksniu (kur rasiau) ir anksciau negu zvake skele ziezirba.

taigi, arba dega, arba detonuoja. jei jau uzdege, tai vadinasi nedetonuos.
parasiau, nes manau, kad yra ne taip suprantama detonacijos prigimtis ir pats procesas, ir dar todel, kad vel darau pertrauka.

mindaugasa vol.2 wrote: ir dar todel, kad vel darau pertrauka.

taip pertraukaudamas ir dizertacija apsiginsi

taigi ne. dega greiciau. ir wiki raso, kad greiciau.

mindaugasa vol.2 wrote:aha. tada prie ko dega ramiau ir detonuoja? detonacija yra savaiminis misinio sprogimas. ir butent - sprogimas.
normaliu atveju laikoma, kad misinys yra uzdegamas ir liepsnos frontas plinta nuo zvakes i sonus.
o detonuojant, sprogsta praktiskai visu turiu is karto. ir tai vyksta del pasaliniu veiksniu (kur rasiau) ir anksciau negu zvake skele ziezirba.

taigi, arba dega, arba detonuoja. jei jau uzdege, tai vadinasi nedetonuos.
parasiau, nes manau, kad yra ne taip suprantama detonacijos prigimtis ir pats procesas, ir dar todel, kad vel darau pertrauka.

dega ir sprogsta (detonuoja) argi ne tas pats? T.y. ir vienur ir kitur vyksta misinio uzsidegimas, tik skiriasi degimo greitis. Kai labai didelis degimo greitis tai ir gaunasi detonacija, kai siek tiek letesnis degimo greitis tai nedetonuoja.

Detonacija imho yra ne savaiminis uzsidegimas o pagreitintas uzsidegimas, ir su tokiu dalyku kaip degimo velinimas ji ir yra mazinama

Username wrote:
dega ir sprogsta (detonuoja) argi ne tas pats? T.y. ir vienur ir kitur vyksta misinio uzsidegimas, tik skiriasi degimo greitis. Kai labai didelis degimo greitis tai ir gaunasi detonacija, kai siek tiek letesnis degimo greitis tai nedetonuoja.

nu pyzda nx mokslu dagtaras atsirado. blet čiut nenuvirtau nuo kėdės iš juoko.
tai pagal tavo logika ir pirštas yra beveik bybys...

Teo wrote:

Username wrote:
dega ir sprogsta (detonuoja) argi ne tas pats? T.y. ir vienur ir kitur vyksta misinio uzsidegimas, tik skiriasi degimo greitis. Kai labai didelis degimo greitis tai ir gaunasi detonacija, kai siek tiek letesnis degimo greitis tai nedetonuoja.

nu pyzda nx mokslu dagtaras atsirado. blet čiut nenuvirtau nuo kėdės iš juoko.
tai pagal tavo logika ir pirštas yra beveik bybys...

Egzperte tu egzperte, gal nulipk nuo interneto nes realybeje biski juokingai atrodai?

Knocking (also called knock, detonation, spark knock or pinging) in spark-ignition internal combustion engines occurs when combustion of the air/fuel mixture in the cylinder starts off correctly in response to ignition by the spark plug, but one or more pockets of air/fuel mixture explode outside the envelope of the normal combustion front. The fuel-air charge is meant to be ignited by the spark plug only, and at a precise time in the piston's stroke cycle. The peak of the combustion process no longer occurs at the optimum moment for the four-stroke cycle. The shock wave creates the characteristic metallic "pinging" sound, and cylinder pressure increases dramatically. Effects of engine knocking range from inconsequential to completely destructive.Effects of engine knocking range from inconsequential to completely destructive. It should not be confused with pre-ignition (or preignition), as they are two separate events.


Pre-ignition (or preignition) in a spark-ignition engine is a technically different phenomenon from engine knocking, and describes the event wherein the air/fuel mixture in the cylinder ignites before the spark plug fires

na tavo citatoje raso apie "knockinima", t.y. - detonacija, ir apie priezastis del kurios susidaro detonacija. Beto ten paminima, kad kuras nespeja uzsidegti visas is karto, o "dalinai", po kurio laiku uzsidega ir tas kuris nedege, delto gaunasi detonacija. Cia viskas logiska.

Bet reikia ziureti cia:

High octane fuel does not have any more energy than regular fuel. All it does is contol the combustion so that more of the power can be extracted when it's being used in a high compression engine.
High compression causes the fuel to burn faster, resulting in the pistons being hit hard, like a hammer, when the fuel ignites. High octane allows the fuel to burn more evenly, allowing a high compression engine to develop more power