Labadien, gerbiamieji suskio
dienoraščiaus skaitytojai.
Šiandien kaip ir žadėta pakalbėsim apie suskines inpurškimo klaidas ir jų kodus. Kaip žinia per pirmąjį shakedown Kačerginėje (rašyta raidautų skiltyje) po ilgo žiemos miego sušlubavo manasis suskis, prietaisų skydelyje pirmąkart ilgam įsiplieskė raudona FI lemputė (oj, ne, lemputės tai čia pas ducati, pas suskius jau modernios technologijos - LED). Tai va, sakau ilgam, nes atsitikdavo tai ir anksčiau. Retsykiais. Labai retsykiais. Tuomet užgesinus ir vėl užvedus variklį problema praktiškai išnykdavo. O štai minėtuoju atveju toks gydymas tepadėdavo tik pusei Kačerginės trasos maršruto. Buvo aišku - gydytis reikia rimčiau.
Grįžus į garažus buvo pagooglinta, pavartytos remonto instrukcijos ir imtasi darbo.
1. Sumontuotas stebuklingas raudonasis mygtukas, išvedantis į prietaisų skydelį klaidos kodą, pagal kurį nustatome neveikiančios įpurškimo sistemos dalis.
Šiaip jau mygtukas atlieka trumpiklio vaidmenį (užtrumpina du dontaktus diagnostikos kištuke, randamame po sėdyne). Kodėl ne tiesiog trumpiklis, klausia skeptikai? Todėl, kad normaliai eksploatuojant, kartais norisi matyti ne tik klaidų kodus, bet ir temperatūros rodmenis - mygtukas labai naudingas "fyčeris"
.
2. Taip, dabar visi pakreipiam galvas link skydelio. Pakreipiam, sakau, nu!
Raudonas mygtukas diagnozavo ligą - C28, kas perfrazavus iš mediciniškai korektiškos binarinės kalbos maždaug reikštų "antrinės gazo sklendės valdikliukui KAJUK".
3. Kągi, žiūrim ką apie tai rašo Raudonojoje knygoje.
Rašo, kad reikia matuoti varžą tarp tokio ir tokio kontakto. Turėtų būti 7-8 omai, o pas mus cieli 500. Mažytis neatitikimas.
4. Nuimam vistik oro filtro dangtį ir žiūrim kas vyksta. Įjungus degimą sklendės iš uždarytos pozicijos persisuka į pilnai atidarytą. Taip ir turi būti. Bet nuo to lengviau netampa, nes niekas neaišku. Junginėjant degimą ir tampant už laidų - eureka, kažkas kažkur sudžergždė, sklendės neatsidarė, susigeneravo dar viena C28 klaida. Nėra kontakto.
Va tos antrinės sklendės. Už jų pirminės, nes valdosi gazo troseliu. O šitos antrinės, nes elektroniškai.
O čia tas servomotoriukas.
Nieko kito nelieka kaip tik ardyti servomechanizmą. Rezultatas čia:
Turiu perspėti bandysiančius eiti panašiu keliu - aparatas nepritaikytas daugkartiniam ardymui, nesgi tvirtai sukniedytas, todel ardydami įrankių dėžėje turėkite gražtą, o surinkinėdami 5vnt. M5 varžtų ir veržlių, panaudojamų vietoje kniedžių.
Aha, tai apie problemą gi. O problemos tai plika akim nesimatė, tik neįprastai didelė varža ir eksperimento metu nustatytas kontakto nebuvimas. Kad jau nebuvo ką daryti, lituokliu pakartotinai perlituotos visos stambesnės litavimo vietos. Valio! Varža pagaliau atitinka deklaruojamąją - 7,5 omo!
Surenkam, užvedam, testraidinam - viskas ok
. Antras trackdėjus Kačerginėje taip pat atlaikytas su pagyrimu. Išvada - kažkas sugedo, kažką pakrapščiau - viskas veikia kuo puikiausiai
.
Ir dar raudonas mygtukas ateičiai pasiliko
.
Pabaigai pamokanti iliustraciją kaip elastinis guminis dirželis puikiai atlieka bako prilaikymo funkciją. Nu kuom ne McGyverio racionalizavimo triukas???
