Pribrendau ir aš jau musiau pasisakymui. Viskas buvo visai kitaip, nei tikėjausi ir planavau, gal, kad planavau, o gal, kad per daug noro buvo, kuris pralenkė sveiką protą..
](./images/smilies/eusa_wall.gif "Brick wall")
Nerimas ir spalvų keitimas apėmė tik pajudėjus iš Vilniaus. Nors Gintuko Vojadžerije buvo labai linskma, baimės nepaleido. Kačerginė pasitiko užtinusiomis akytėmis, žaibais ir lietumi. Vis dar buvo šiek tiek linksma..
Daug seniai matytų pasiilgtų veidų, šypsenų džiugino. Pasistatėm palapines, pradėjom rengtis. Apžvalgos ratas..
Ir opapaaaa na..ui.. Sūpynės
Perbalęs veidas, komandos reakcija, Dievo Ziu leidimas apvažiuoti jas
tuo metu tikrai norėjosi jį išbučiuoti [-o< praleidžiam visus į priekį ir matau, kaip ir smėliukas, biškiukas akmenukų, lengvai atsisuku, na kad nesumėtytų ir
po to jau žvengiu į šalmą, jausmas, kaip ant neprajodinėto arklio
veido spalva jaučiu nelabai pasikeitė
Tiek posūkių dar musiau nebuvau mačiusi
baisu buvo nesveikai, labai padėjo šalia važiuojantys savi ir r18 komanda patardama ir pasakodama, kas bus ir kaip tai reiktų įveikti. Ačiū.
Po to startas, keitimas po keitimo aš vis dar ten pat, kaip ir noriu, kaip ir ne.. Kaip ir ačiū komandai, kuri matyt vertindama mano spalvas dar neleidžia. Aplinkui daug raminimų, patarimų ir važiuoti, ir geriau nelysti, ir kažkodėl išvažiuoju.. Neilgam, net sakyčiau labai trumpam
kodėl? tiek to, kodėl..
Kai gražiausios žvaigždės švietė ArūnasGuru spėjantis pagauti motociklą, bėgantis Haris ir nukėlinėjantis nuo moco (nors jaučiu, kai vis dar pyksta), Voriuko susirūpinęs veidas.. Viduje kylanti gėda ir didžiulė baimė bei nerimas, kad kaip jie dviese atmins..
Supratau, kad daug geriau važiuot, nei sėdėt ir nerimaut. Supratau, kas yra komanda ir ne tik mūsų atveju. Supratau, kad kartais tikrai reikia daugiau pamąstyti, nei tik norėti. Supratau, kad baimė yra pats didžiausias mano priešas, trūkumas ir stabdis. Supratau, kad labai pavydžiu Jums visiems, kurie prie starto linijos sugebat paspausti mygtuką ir atjungti ribotuvus. Supratau, kad Jūs esat MONSTRAI verti dideliausios pagarbos.
Vien ko verti: Dunse su africa važiuojantis, kai su hardu
Tučkus lekiantis į supynes (pilvu kažkodėl per jas ir nepračiuožė..
), istorijos iš Rammst užsikasimo vietos, bėgantis Storm'as su transponderiu link savų, vaikiukai minantys, kad net baisu pagalvot
:twisted: Gytis važiuojantis vienas, Kuzavas patikrinęs kitų šarvų kietumą
:o auksinė Lileikio frazė vakare - kai aš išvažiavau į Karpatus, sakė man, kad čia tau ne APL'as.
Nugi, kai pirštu į didelę tiesą - PRITARIU
APL'as, kai dideliausios lengviausios atostogos..
ir r18, turbūt labiausiai įrodę, kas yra komandos dvasia ir darbas.
Ašiū visiems už ir prieš
kaip visada prieš stumia tik dar labiau pirmyn
Dideliausia pagarba ir AČIŪ Emiliui ir MSI, kurie atsmaugė taip, kaip atrodo nebūna
