Parnu
- mindaugasa vol.2
- Dievo treneris
- Posts: 13060
- Joined: 21 Jan 2008, 18:09
- Location: balsiai
- Contact:
Su džiaugsmu informuojame, kad po stulbinančios susidomėjimo bangos ir gausybės skaitytojų laiškų (aut. pastaba: juodligės miltelių mes ir patys turim, kitąkart siųskit pinigus!!!), pagaliau turime naują edukacinį atspalvį turinčio komikso numerį, o jame - motofrakcijos desanto nuotykiai Pjornu trasoj, Estonijoj.
Bloga žinia - dėl įsismarkavusios finansų krizės tai bus paskutinis jau nusistovejusios sudėties motofrakcijos desanto gontkių su žiediniais panasonicais komiksas 2009 metais.
Gera žinia (beje, naujovė motofrakcijoje!) - dabar jūs gaunate tris komiksus už vieno kainą - TRILOGIJA!
DIENA X - mes išvykstame. Stormsas, perleidęs dar studijų laikus menančią "automagnetolą" parūpina mums pramogų. Šiek tiek laidų karpymo, šiek tiek elektrotechnikos žinių ir už BRC mes jau riedam su muzika.

Be nuotykių kirtę LT/LV sieną (o jų galėjom turėti, nes Jara pamiršo namie visus savo panasonico dokumentus) stojam jau Latvijos teritorijoj. Įkalam kavos ir žavimės Stormso dovana bei saulėlydžiu.



Toliau "beveik" be nuotykių ir iliustracijų pasiekiam UULU miestelio baltuosius rūmus (žr. ankstesnius komiksus). "Beveik", nes pasienyje įkliuvom į liūtį, po kurios netikėtai ir periodiškai ėmė užsideginėtio SERVICE, AIRBAG lemputės skydelyje, o viską vainikavo salono apšvietimo lempų ir centrinio užrakto dirbtinio intelekto pasireiškimas. Beveik kai siaubo filme "Kristina". Bet kaip jau minėjau, UULU pasiekėm sėkmingai, įkalėm po vieną alaus ir nuėjom miegot. Sapnavom, kad smaugiam.
Anksti ryte Pjornu trasa mus pasitiko jau nudžiūvusia asfalto danga ir Jara kibo į darbą keisti lietaus padangų i normalias. Kaip paaiškėjo vėliau, jis daugiau laiko praleido keisdamas padangas, negu smaugdamas savo gonda - pajūrio zonos orų ypatumai. Mūsų laimei, šalia mūsų įsikūrė mūsų senų pažįstamų ir ankstensnių gontkių estų palapinė. O jie tai buvo visapusiškai pasiruošę ir turėjo įdomių devaisų. Va čia matom, kaip Jara dirba ranka rankon su estais.

Aš gi turėjau marias laiko, nes ignoravau orų prognozes ir patingėjau dar Vilniuje padangas pasikeisti į lietaus. Ta proga treniruotės užvažiavimui pasigaminau 1$ telefono kameros laikiklį. Jaučiu technologinių inovacijų požiūriu perspjoviau net mindaugaso video instaliaciją! Ir tik už 1$! Iliustruoju!!!


Video BUS! Bet vėliau. Bet BUS!!!
Antikrizinis planas - 20$ telefono kameros laikiklis jūsų motociklui. Universalus. Shippinam visam pasauliui!!! UAB " Supercheapeconomy style SOLUTIONS".

Po šių smagių potyrių apturėjome vieną ne tokį smagų - užsitrenkė autobusiuko durys, o raktai liko viduje. Binarų nebu, nes fotoaparatas taip pat liko viduj. Prikolas. Aš kaip bet kuris kitas eilinis lietuvis kritišku žvilgsniu apžiūrėjau spynas, o rankos nevalingai ėmė ieškoti atsuktuvo/"prakrutkės". Jara tuo tarpu su tik prancūzams būdingu dramatizmu priėjo prie vairuotojo durelių ir lyg klausdamas "kodėl, Dieve?" taip kažkaip keistai abiem rankom atsirėmė į stiklą. Pasigirdus "KLAKT" aš vos ant žemės neatsisėdau - durys atsirakino. Tai viena iš tų istorijų, kuriomis niekuo gyvu nepatiki (nors iš mandagumo to neparodai) jei ją kas nors atpasakoją, bet pamačius visa tai savo akimis...
Na ok, grįžtam prie smaugimo. Nepaisant visų lyrinių nukrypimų ir Jaros prieštaravimų, kad nesismaugia, abu pagerinom savo paskutinio apsilankymo metu įvažiuotus laikus. Nedaug, bet vistik pagerinom.
Po pietų pradėjo lyti, dėl ko praleidome vieną važiavimą. Liko paskutinis. Lietus nesiliovė ir mes nusprendėm, kad čia dar vienas ženklas, kad mes turim išbandyti lietaus padangas ir smaugti notomorow principu. Su padangų keitimu buvo ką veikti, bet štai įrodymas, kad ant mūsų panasonicų buvo lietaus padangos.

Na užsidėjom mes tas padangas, na pravažiavom lyjant lietui, na grįžom į boksus. Likom nieko nesupratę, nes važiavosi visai taip pat kaip su gatvinėm - lėtai ir atsargiai. Aš net susimąsčiau kam tos lietaus padangos apskritai reikalingos. Ir ar jos reikalingos apskritai? Po poros dienų įsitikinau - REIKALINGOS. Bet neužbėgant įvykiams už akių pasakysiu tik tiek, kad vadovaudamiesi orų prognozėmis rytojaus kvalifikaciniams važiavimams palikom lietaus padangas. Visus padargus sumetę į autobusiuką pavargę bet laimingi skubėjom pasitikti vakaro programos Baltuosiose rūmuose.
Antras pagal mėgstamumą Jaros užsiėmimas po padangų keitimo - grilinti dešreles.

Maldelė prieš vakarienę: "...ir padaryk, kad lietus nesiliautų iki pat rytojaus ryto, nes mes gi, matai, su lietaus padangom...".

Kitą dieną mūsų laukė gontkės...
Bloga žinia - dėl įsismarkavusios finansų krizės tai bus paskutinis jau nusistovejusios sudėties motofrakcijos desanto gontkių su žiediniais panasonicais komiksas 2009 metais.
Gera žinia (beje, naujovė motofrakcijoje!) - dabar jūs gaunate tris komiksus už vieno kainą - TRILOGIJA!
DIENA X - mes išvykstame. Stormsas, perleidęs dar studijų laikus menančią "automagnetolą" parūpina mums pramogų. Šiek tiek laidų karpymo, šiek tiek elektrotechnikos žinių ir už BRC mes jau riedam su muzika.

Be nuotykių kirtę LT/LV sieną (o jų galėjom turėti, nes Jara pamiršo namie visus savo panasonico dokumentus) stojam jau Latvijos teritorijoj. Įkalam kavos ir žavimės Stormso dovana bei saulėlydžiu.



Toliau "beveik" be nuotykių ir iliustracijų pasiekiam UULU miestelio baltuosius rūmus (žr. ankstesnius komiksus). "Beveik", nes pasienyje įkliuvom į liūtį, po kurios netikėtai ir periodiškai ėmė užsideginėtio SERVICE, AIRBAG lemputės skydelyje, o viską vainikavo salono apšvietimo lempų ir centrinio užrakto dirbtinio intelekto pasireiškimas. Beveik kai siaubo filme "Kristina". Bet kaip jau minėjau, UULU pasiekėm sėkmingai, įkalėm po vieną alaus ir nuėjom miegot. Sapnavom, kad smaugiam.
Anksti ryte Pjornu trasa mus pasitiko jau nudžiūvusia asfalto danga ir Jara kibo į darbą keisti lietaus padangų i normalias. Kaip paaiškėjo vėliau, jis daugiau laiko praleido keisdamas padangas, negu smaugdamas savo gonda - pajūrio zonos orų ypatumai. Mūsų laimei, šalia mūsų įsikūrė mūsų senų pažįstamų ir ankstensnių gontkių estų palapinė. O jie tai buvo visapusiškai pasiruošę ir turėjo įdomių devaisų. Va čia matom, kaip Jara dirba ranka rankon su estais.

Aš gi turėjau marias laiko, nes ignoravau orų prognozes ir patingėjau dar Vilniuje padangas pasikeisti į lietaus. Ta proga treniruotės užvažiavimui pasigaminau 1$ telefono kameros laikiklį. Jaučiu technologinių inovacijų požiūriu perspjoviau net mindaugaso video instaliaciją! Ir tik už 1$! Iliustruoju!!!


Video BUS! Bet vėliau. Bet BUS!!!
Antikrizinis planas - 20$ telefono kameros laikiklis jūsų motociklui. Universalus. Shippinam visam pasauliui!!! UAB " Supercheapeconomy style SOLUTIONS".

Po šių smagių potyrių apturėjome vieną ne tokį smagų - užsitrenkė autobusiuko durys, o raktai liko viduje. Binarų nebu, nes fotoaparatas taip pat liko viduj. Prikolas. Aš kaip bet kuris kitas eilinis lietuvis kritišku žvilgsniu apžiūrėjau spynas, o rankos nevalingai ėmė ieškoti atsuktuvo/"prakrutkės". Jara tuo tarpu su tik prancūzams būdingu dramatizmu priėjo prie vairuotojo durelių ir lyg klausdamas "kodėl, Dieve?" taip kažkaip keistai abiem rankom atsirėmė į stiklą. Pasigirdus "KLAKT" aš vos ant žemės neatsisėdau - durys atsirakino. Tai viena iš tų istorijų, kuriomis niekuo gyvu nepatiki (nors iš mandagumo to neparodai) jei ją kas nors atpasakoją, bet pamačius visa tai savo akimis...
Na ok, grįžtam prie smaugimo. Nepaisant visų lyrinių nukrypimų ir Jaros prieštaravimų, kad nesismaugia, abu pagerinom savo paskutinio apsilankymo metu įvažiuotus laikus. Nedaug, bet vistik pagerinom.
Po pietų pradėjo lyti, dėl ko praleidome vieną važiavimą. Liko paskutinis. Lietus nesiliovė ir mes nusprendėm, kad čia dar vienas ženklas, kad mes turim išbandyti lietaus padangas ir smaugti notomorow principu. Su padangų keitimu buvo ką veikti, bet štai įrodymas, kad ant mūsų panasonicų buvo lietaus padangos.

Na užsidėjom mes tas padangas, na pravažiavom lyjant lietui, na grįžom į boksus. Likom nieko nesupratę, nes važiavosi visai taip pat kaip su gatvinėm - lėtai ir atsargiai. Aš net susimąsčiau kam tos lietaus padangos apskritai reikalingos. Ir ar jos reikalingos apskritai? Po poros dienų įsitikinau - REIKALINGOS. Bet neužbėgant įvykiams už akių pasakysiu tik tiek, kad vadovaudamiesi orų prognozėmis rytojaus kvalifikaciniams važiavimams palikom lietaus padangas. Visus padargus sumetę į autobusiuką pavargę bet laimingi skubėjom pasitikti vakaro programos Baltuosiose rūmuose.
Antras pagal mėgstamumą Jaros užsiėmimas po padangų keitimo - grilinti dešreles.

Maldelė prieš vakarienę: "...ir padaryk, kad lietus nesiliautų iki pat rytojaus ryto, nes mes gi, matai, su lietaus padangom...".

Kitą dieną mūsų laukė gontkės...
...Forlanas...
Antra trilogijos dalis - 1-oji gontkių diena.
Atrodė, kad visą naktį lijo, tačiau atsibudus laukė siurprizas, asfaltas džiūvo tiesiog akyse, o mūsų autobusiuke rymojo du panasonicai su suknistom lietaus padangom. Kvala 9 valandą!
Šokom į autobusą ir žaibo greičiu šovėm link trasos, kad užsiimtumėm megstamiausiu Jaros užsiėmimu - padangų montavimu. Atvykus darbai jau vyko pilnu tempu - ne mes vieni tikėjomės lietaus.
Skubėjimas nežadėjo nieko gero. Va čia Jara demonstruoja vieną iš Merfio dėsnių.


Plušėjom išsijuosę ir galiausiai spėjom prasukti po keletą kvalifikacinių ratų. 4 ir 9 startinės vietos, ne taip jau ir blogai.
Spėjus į kvalifikaciją galima šiek tiek atsipūsti ir pasijuokti iš savo nesėkmių. Čia Jara rodo nusuktą varžtą mūsų kaimynui estui.

Iš čia gauname esto patarimą (jis, beje, mokosi būti mechaniku ruošiant savo sūnaus R6), kad varžtų stipriai užveržinėti nereikia. Tiesiog po kiekvieno pasivažinėjimo reikia juos patikrinti ir paveržti, jei to reikia.
Lenktynių virtuvė. Kukliai, bet yra viskas, ko gali prisireikti
.

Kai ypač smaugi, ydomiose vietose išsiskiria adrenalinas, prisireikia skalbinių džiovyklėlės. Bikeshop produkcija puikiai patenkino mūsų komandos lūkesčius.

13:30 startavom gontkėse. Su salyga, kad asmeninio fotografo neturėjom, binarų nebus. Gontkių eiga daugiau ar mažiau aprašyta ankstesniuose postuose, todėl nesikartosiu.
Po gontkių pastatėm techniką į boksus ir nepaisant pagerintų trasos įveikimo laikų jausdami kartėlį dėl užimtų vietų (jos tikrai galėjo būti geresnės, tačiau smulkios klaidos padarė savo) išpėdinom apsižvalgyti. O pažiūrėti tikrai buvo ką. Kad ir retrotechnika bei retrovairuotojai.
"Ė, a ora dapūst nereik?"








Buvo ir kitokių unikatų:






Ir dar šis tas iš rimtai ruoštos technikos. Atrodo kaip senas dviratis, bet HRC raidės, įspaustos ant variklio ir faktas, kad tiesiojoj patvarko 600cc kalba pats už save.



Na ir negaliu neįdėti šito:

Jara neišsirenka tarp viso šito gėrio. Hmmm, kurio čia paprašius prasmaugimui... Daugiau apie gondas technikos skyrelyje apie ABS.

Na ir be abejo keletas manekeniškų kadrų prie karšto italo:

Trejlbrejkinu...

Mažas motociklas ir didelis Jara.



Na ir keletas vaizdų iš pačių lenktynių:



Slepiamės nuo lietaus iš giedro dangaus. Gontkės stabdomos. Pajūris.

Gontkės atnaujintos ir vyrai smaugia ant šlapio.


O čia dar vienas lietuvis. Nesismaugė jam tąkart.

Iš pirmosios lenktynių dienos kaip ir viskas. Mototechniką tąkart palikom estų palapinėje. Nu geri žmonės tie estai. Čia rimtai.
Atrodė, kad visą naktį lijo, tačiau atsibudus laukė siurprizas, asfaltas džiūvo tiesiog akyse, o mūsų autobusiuke rymojo du panasonicai su suknistom lietaus padangom. Kvala 9 valandą!
Šokom į autobusą ir žaibo greičiu šovėm link trasos, kad užsiimtumėm megstamiausiu Jaros užsiėmimu - padangų montavimu. Atvykus darbai jau vyko pilnu tempu - ne mes vieni tikėjomės lietaus.
Skubėjimas nežadėjo nieko gero. Va čia Jara demonstruoja vieną iš Merfio dėsnių.


Plušėjom išsijuosę ir galiausiai spėjom prasukti po keletą kvalifikacinių ratų. 4 ir 9 startinės vietos, ne taip jau ir blogai.
Spėjus į kvalifikaciją galima šiek tiek atsipūsti ir pasijuokti iš savo nesėkmių. Čia Jara rodo nusuktą varžtą mūsų kaimynui estui.

Iš čia gauname esto patarimą (jis, beje, mokosi būti mechaniku ruošiant savo sūnaus R6), kad varžtų stipriai užveržinėti nereikia. Tiesiog po kiekvieno pasivažinėjimo reikia juos patikrinti ir paveržti, jei to reikia.
Lenktynių virtuvė. Kukliai, bet yra viskas, ko gali prisireikti

Kai ypač smaugi, ydomiose vietose išsiskiria adrenalinas, prisireikia skalbinių džiovyklėlės. Bikeshop produkcija puikiai patenkino mūsų komandos lūkesčius.

13:30 startavom gontkėse. Su salyga, kad asmeninio fotografo neturėjom, binarų nebus. Gontkių eiga daugiau ar mažiau aprašyta ankstesniuose postuose, todėl nesikartosiu.
Po gontkių pastatėm techniką į boksus ir nepaisant pagerintų trasos įveikimo laikų jausdami kartėlį dėl užimtų vietų (jos tikrai galėjo būti geresnės, tačiau smulkios klaidos padarė savo) išpėdinom apsižvalgyti. O pažiūrėti tikrai buvo ką. Kad ir retrotechnika bei retrovairuotojai.
"Ė, a ora dapūst nereik?"








Buvo ir kitokių unikatų:






Ir dar šis tas iš rimtai ruoštos technikos. Atrodo kaip senas dviratis, bet HRC raidės, įspaustos ant variklio ir faktas, kad tiesiojoj patvarko 600cc kalba pats už save.



Na ir negaliu neįdėti šito:

Jara neišsirenka tarp viso šito gėrio. Hmmm, kurio čia paprašius prasmaugimui... Daugiau apie gondas technikos skyrelyje apie ABS.

Na ir be abejo keletas manekeniškų kadrų prie karšto italo:

Trejlbrejkinu...

Mažas motociklas ir didelis Jara.



Na ir keletas vaizdų iš pačių lenktynių:



Slepiamės nuo lietaus iš giedro dangaus. Gontkės stabdomos. Pajūris.

Gontkės atnaujintos ir vyrai smaugia ant šlapio.


O čia dar vienas lietuvis. Nesismaugė jam tąkart.

Iš pirmosios lenktynių dienos kaip ir viskas. Mototechniką tąkart palikom estų palapinėje. Nu geri žmonės tie estai. Čia rimtai.
...Forlanas...
- mindaugasa vol.2
- Dievo treneris
- Posts: 13060
- Joined: 21 Jan 2008, 18:09
- Location: balsiai
- Contact:
- mindaugasa vol.2
- Dievo treneris
- Posts: 13060
- Joined: 21 Jan 2008, 18:09
- Location: balsiai
- Contact:
- Qu'est ce que c'est
- Pastovus ganerio lankytojas
- Posts: 1115
- Joined: 27 Jun 2006, 11:42
- Location: VLN in da LT
