Su džiaugsmu informuojame, kad po stulbinančios susidomėjimo bangos ir gausybės skaitytojų laiškų (aut. pastaba: juodligės miltelių mes ir patys turim, kitąkart siųskit pinigus!!!), pagaliau turime naują edukacinį atspalvį turinčio komikso numerį, o jame - motofrakcijos desanto nuotykiai Pjornu trasoj, Estonijoj.
Bloga žinia - dėl įsismarkavusios finansų krizės tai bus paskutinis jau nusistovejusios sudėties motofrakcijos desanto gontkių su žiediniais panasonicais komiksas 2009 metais.
Gera žinia (beje, naujovė motofrakcijoje!) - dabar jūs gaunate tris komiksus už vieno kainą - TRILOGIJA!
DIENA X - mes išvykstame. Stormsas, perleidęs dar studijų laikus menančią "automagnetolą" parūpina mums pramogų. Šiek tiek laidų karpymo, šiek tiek elektrotechnikos žinių ir už BRC mes jau riedam su muzika.

Be nuotykių kirtę LT/LV sieną (o jų galėjom turėti, nes Jara pamiršo namie visus savo panasonico dokumentus) stojam jau Latvijos teritorijoj. Įkalam kavos ir žavimės Stormso dovana bei saulėlydžiu.

Toliau "beveik" be nuotykių ir iliustracijų pasiekiam UULU miestelio baltuosius rūmus (žr. ankstesnius komiksus). "Beveik", nes pasienyje įkliuvom į liūtį, po kurios netikėtai ir periodiškai ėmė užsideginėtio SERVICE, AIRBAG lemputės skydelyje, o viską vainikavo salono apšvietimo lempų ir centrinio užrakto dirbtinio intelekto pasireiškimas. Beveik kai siaubo filme "Kristina". Bet kaip jau minėjau, UULU pasiekėm sėkmingai, įkalėm po vieną alaus ir nuėjom miegot. Sapnavom, kad smaugiam.
Anksti ryte Pjornu trasa mus pasitiko jau nudžiūvusia asfalto danga ir Jara kibo į darbą keisti lietaus padangų i normalias. Kaip paaiškėjo vėliau, jis daugiau laiko praleido keisdamas padangas, negu smaugdamas savo gonda - pajūrio zonos orų ypatumai. Mūsų laimei, šalia mūsų įsikūrė mūsų senų pažįstamų ir ankstensnių gontkių estų palapinė. O jie tai buvo visapusiškai pasiruošę ir turėjo įdomių devaisų. Va čia matom, kaip Jara dirba ranka rankon su estais.

Aš gi turėjau marias laiko, nes ignoravau orų prognozes ir patingėjau dar Vilniuje padangas pasikeisti į lietaus. Ta proga treniruotės užvažiavimui pasigaminau 1$ telefono kameros laikiklį. Jaučiu technologinių inovacijų požiūriu perspjoviau net mindaugaso video instaliaciją! Ir tik už 1$! Iliustruoju!!!

Video BUS! Bet vėliau. Bet BUS!!!
Antikrizinis planas - 20$ telefono kameros laikiklis jūsų motociklui. Universalus. Shippinam visam pasauliui!!! UAB " Supercheapeconomy style SOLUTIONS".

Po šių smagių potyrių apturėjome vieną ne tokį smagų - užsitrenkė autobusiuko durys, o raktai liko viduje. Binarų nebu, nes fotoaparatas taip pat liko viduj. Prikolas. Aš kaip bet kuris kitas eilinis lietuvis kritišku žvilgsniu apžiūrėjau spynas, o rankos nevalingai ėmė ieškoti atsuktuvo/"prakrutkės". Jara tuo tarpu su tik prancūzams būdingu dramatizmu priėjo prie vairuotojo durelių ir lyg klausdamas "kodėl, Dieve?" taip kažkaip keistai abiem rankom atsirėmė į stiklą. Pasigirdus "KLAKT" aš vos ant žemės neatsisėdau - durys atsirakino. Tai viena iš tų istorijų, kuriomis niekuo gyvu nepatiki (nors iš mandagumo to neparodai) jei ją kas nors atpasakoją, bet pamačius visa tai savo akimis...
Na ok, grįžtam prie smaugimo. Nepaisant visų lyrinių nukrypimų ir Jaros prieštaravimų, kad nesismaugia, abu pagerinom savo paskutinio apsilankymo metu įvažiuotus laikus. Nedaug, bet vistik pagerinom.
Po pietų pradėjo lyti, dėl ko praleidome vieną važiavimą. Liko paskutinis. Lietus nesiliovė ir mes nusprendėm, kad čia dar vienas ženklas, kad mes turim išbandyti lietaus padangas ir smaugti notomorow principu. Su padangų keitimu buvo ką veikti, bet štai įrodymas, kad ant mūsų panasonicų buvo lietaus padangos.

Na užsidėjom mes tas padangas, na pravažiavom lyjant lietui, na grįžom į boksus. Likom nieko nesupratę, nes važiavosi visai taip pat kaip su gatvinėm - lėtai ir atsargiai. Aš net susimąsčiau kam tos lietaus padangos apskritai reikalingos. Ir ar jos reikalingos apskritai? Po poros dienų įsitikinau - REIKALINGOS. Bet neužbėgant įvykiams už akių pasakysiu tik tiek, kad vadovaudamiesi orų prognozėmis rytojaus kvalifikaciniams važiavimams palikom lietaus padangas. Visus padargus sumetę į autobusiuką pavargę bet laimingi skubėjom pasitikti vakaro programos Baltuosiose rūmuose.
Antras pagal mėgstamumą Jaros užsiėmimas po padangų keitimo - grilinti dešreles.

Maldelė prieš vakarienę: "...ir padaryk, kad lietus nesiliautų iki pat rytojaus ryto, nes mes gi, matai, su lietaus padangom...".

Kitą dieną mūsų laukė gontkės...