Reviusas?
Mane, begulinėjantį Salacgrivos (Lietuviškai - salotųgrybai ©tomasn) kempinge, aplanko trys karaliai ant japoniškų, ne pirmos jaunystės bėrių ir kartu, bet neorganizuotai, pajudam į ISDE. Orai Finskoj pasitinka permainingi (švelniai tariant) ir mačiau kaip virai kabina nosis. Aj, kaip biurgeriškai patogiai nuteikdavo galimybė atsisėsti į mašiną ir sausam nuvažiuoti iki steidžo. Na bet patogumas pririedėti iki pat gontkių ant dviejų ratų vs. auto ir 1km peškom nugalėjo ir su auto vežiojau tik šeimyną.
Pirma išvyka jau į antros dienos etapą. Aš kaip pirmą kartą, nesiorientuoju kas važiuoja, kada ir kodėl. Tučkus gi nesnaudžia ir migam ima auklėti jaunesniuosius siksdeisininkus:
Kūno kalba išduoda, kad nepagailėta ir stipresnių žodžių:
Laisvesnę akimirką jisai gi taip pat vertina (arba nuvertina) fotografų triūsą:
Lygi trasa taip ir kviečia prisėsti bevažiuojant

:
LT miškų urėdijos turėtų apsiverkti nuo tokio vandalizmo:
Kitas steidžas. Pakalbinu savo eilės belaukiančio #173 Phillips Metthew. Respekts bachūrs ir geriausias ausiokų raideris - visą laiką važiavo bendros įskaitos top dešimtuke:
Amerikonų gi raideriai apsupti savų dėmesiu ir pagalba:
Asmeninė Casellio asistentė

:
#32 Juha Salminenas, senas vilkas. Peržiūrėjau kadrus – važiuoja rodos visai neagresyviai, bet techniškai ir efektyviai:
#35 Marko Tarkala atvirkščiai – power and agression:
Bergai, apskritai, nevažiavo, o skrido:
Kol mes spaudėm fotikų knopkes, tučkus įdėmiai studijavo enduro valdymo paslaptis:
Triūba tašėj gėdos nedaro (suomių liaudies patarlė):
Padokai. Naujausių technologijų padangų montavimo staklės:
Sunkus tas mechanikų darbas:
Bergtruck:
Portugalų low budget camp‘as:
vs. italų, kurie padoke turėjo savo restoraną:
p.s. portugalai užėmė 8 vietą, italai - 11ti
Steidžas slidinėjimo trasoje. Liūtis buvo tokia, jog atrodė, kad dar truputį ir atšauks visai. Nu bet ne. Čia vėl ta interneto legenda. Šį kartą be ruporo šiknoj:
Buvo ten visas jų MC:
ir jų GPS. Gerai supratau tik paskutinį užrašą:
Pakalbėkim apie moteris:
Šita tai ten ne ant vienos įkalnės privargo atkelinėdama. Respekts Hannai:
Kažkuri kita diena:
Enduro kiekvienam savo:
Buvau ir aš išvažiavęs paendurint:
Pažiūrėti suomių „didžiosios sienos“ – Salpa line, apie 1200km nuo Baltijos iki Arkties, statytos 1939-1940 ir 1944:
Trakonas suomių bunkeryje:
Grįžtam į padokus. Estai čia apšovė lenkus – oplia ir turim sklep motocikletnij:
Buvo daug juzintos gumos:
Kas tokias už dyką dalino, kas po 10€. Suomiai tempė namo, aš irgi nesusilaikiau, paėmiau konplektuką... Suvenyrai gi
p.s. Foto galerija ir video vėliau