Bet tai rimtai,kai varo chebra NZ
Beto,ar man tik atrodo ar NZ foto paimta is pirmo rato? Nes tiek vaziuotoju antram rate vienam posukyje nebuna jei taip, tada reiktu ir moto2 imti pirmojo posukio foto
NZ po antro rato visi vienas nuo kito buna tiek atsilike kad nera net ka tarpusavyje greta palyginti
(turbut ir nekeista kodel yra kazkoks Sarunas kuris visus apvaziuoja per tris posukius ir po 5 ratu lenkia antra vieta ratu. Gal jis zino kokia yra greiciausia trajektorija?). Nes kai kas turbut sventai isitikine kad posuki vaziuoti isore yra greiciau, ir reikia tik dar daugiau guldyti ir smaugti rankena. Na o poto kai Sarunas aplenkia trim ratais, tada aisku kaltas motas nes nevalina ir dar stabdziai ne brembo.
Geriau uz trajektoriju rodyma butu suzymeti sukimo taska, apexa ir isejima. Manau ir trajektorijos pradetu vienodeti ir gereti, ir nereiketu Jarai letai ratu sukti. CSS taip daro, kodel niekas tuo nepasinaudoja?
wakar, prie puodelio arbatos, buvo aptartas idelios trajektorijos klausimas su w
bet slidus zaltys tas w!
kolega useranemeai, jusu nuomone siuo klausimu?
mindaugasa wrote:wakar, prie puodelio arbatos, buvo aptartas idelios trajektorijos klausimas su w
bet slidus zaltys tas w!
kolega useranemeai, jusu nuomone siuo klausimu?
Sakyciau turetu buti (netgi manau kad yra) galimybes idealia (greiciausia-aut.past.) trajektorija paskaiciuoti matematiskai-grafiskai, isvesti funkcine priklausomybe ir kitus bajerius atlikti.
Kazkurie kompiuteriniai simuliatoriai (ir nebutinai masinei rinkai skirti) tokiu principu ir veikia. T.y. tam tikros specifikacijos motas (konkretus svoris, padangu sukibimo su keliu koeficientas, aerodinamika, jegos veikiancios baika, posvyrio kampas) turi tam tikra greiti duotu momentu duotame taske trasoje. Keiciant kintamus parametrus - vaziavimo trajektorija, guldymo kampa, gazo atsukimo laipsni, vairo pasukimo laipsni, atitinkamai keistusi greitis.
Tam tikra kintamu elementu kombinacija duotu maksimaliai didiziausia imanoma greiti duotame taske (arba max didziausia greicio vidurki per visa posuki). Ta kombinacija atradus, ismokus, atkalus - turesi greiciausia trajektorija (geriausia guldymo kampa, geriausia gazo atsukimo laipsni, geriausia vairo pasukimo laipsni) duotu momentu. Tai ir bus ta ideali kintamojo reiksme (pvz ideali trajektorija).
Ir ji bus viena, arba jeigu ne viena tai labai nedaug besiskirianti viena nuo kitos nes pagrindiniai elementai yra nekintantys (zemes traukos jega, svoris, aerodinamika, padangos sukibimas su keliu) o salutiniai kintamieji (raiderio pozicija ant moto, kelio atkisimo laipsnis) duoda labai nedaug itakos kad smarkiai itakoti pagrindinius kintamuosius ir ju veikima. Pvz vaziuojant wide in -narrow middle -wide out principu, tu negali staiga visko apversti aukstyn kojom (pvz vaziuoti narrow in - middle wide - narrow out) vien tik todel kad pastumei savo pecius 15cm i sona.
Kaip matematikas galiu pasakyti, kad userneimo rasliava skamba protingai. Per daug negalvodamas, kokiu budu reiketu aprasyti tokia situacija matematiskai, manau, kad gali egzistuoti tikimybe gauti ne viena idealia trajektorija, o keleta vienodai geru.
Darka wrote:Kaip matematikas galiu pasakyti, kad userneimo rasliava skamba protingai. Per daug negalvodamas, kokiu budu reiketu aprasyti tokia situacija matematiskai, manau, kad gali egzistuoti tikimybe gauti ne viena idealia trajektorija, o keleta vienodai geru.
Bet jos manau nesiskirs stipriai, nes kintamuju nera daug arba jie nezymus. Motas nekeicia savo svorio, savo aero kof, savo ratu geometrijos, ratu bazes, vairo shakiu kampo, padangu charakteristiku ir t.t.
Kas keiciasi - raideris ir tiek. Bet jis labai nezymiai gali pasipriesinti motui nes yra lengvas ir didzioji jo mase yra tame paciame taske.